MIELAI DALINAMĖS JUMS RŪPIMAIS KLAUSIMAIS
TURITE PAPILDOMŲ KLAUSIMŲ? SKAMBINKITE MUMS
1. Kada tinkamiausia vaikui pradėti lankyti ugdymo įstaigą?
Nėra vieno teisingo atsakymo, kada reikėtų vaiką leisti į ugdymo įstaigą. Reikia atsižvelgti į daug skirtingų aspektų – vaiko charakterį, gebėjimą priimti taisykles, pomėgius, tėvų požiūrį bei galimybes. Vis dėlto, jei tik yra tinkamos visos aplinkybės, nerekomenduočiau vaikų vesti į darželį anksčiau nei sulaukus 2 metukų. Tokio amžiaus vaikas jau geba suprasti, ko jis nori, ir moka tai parodyti, susiformavę minimalūs jo higienos įgūdžiai. 2 metų vaikai jau pradeda domėtis kitais vaikais ir aplinka, yra emociškai brandesni, geriau geba užmegzti santykius su kitais žmonėmis.
Vaikas linkęs į agresiją. Ar ugdymo įstaiga gali padėti?
Susiduriant su vaikų agresija bendradarbiauti turi visi – tiek ugdymo įstaiga, tiek tėveliai, tiek pats vaikas. Bendromis jėgomis galima padėti vaikui agresiją nukreipti tinkama linkme. Galbūt į pagalbą pasitelkiant ir papildomus specialistus. Žinoma, nereikėtų tikėtis, kad tik ugdymo įstaiga bus pajėgi išspręsti šią problemą.
Kaip atrodo adaptacinis laikotarpis, ko galima tikėtis?
Adaptacija – daug sričių apimantis procesas. Jis kiekvienam gali trukti skirtingą laiko tarpą ir pasireikšti skirtingai. Dažniausiai adaptacija trunka nuo 2 savaičių iki 6 mėnesių. Tam, kad adaptacija būtų kuo sėkmingesnė, labai svarbu neperduoti savo neigiamų emocijų vaikams. Natūralu, kad galite jausti nerimą ir baimę dėl savo vaikučių, tačiau bendraudami su jais, turite būti kuo ramesni. Svarbu niekuomet negąsdinti vaikų palikimu darželyje ar naudoti jį kaip bausmės įrankį, pavyzdžiui, „neklausysi, tai nuvesiu į darželį ir paliksiu“. Išgirdę tokią frazę, vaikai tikrai bijos ir nenorės daugiau lankytis darželyje. Nepabūkite vaikų skirtingų emocijų: kartais mažieji gali grįžti laimingi ir su plačia šypsena, o kartais – nusiminę, verkiantys ir sakantys, kad daugiau niekada nenorės ten eiti. Leiskite vaikams susipažinti su visomis emocijomis, jas išgyventi ir jų neslopinkite. Palaikykite dienos režimą net ir savaitgaliais – valgykite, miegokite, kelkitės tuo pačiu metu. Svarbu, kad jei jau pradėjote vesti vaiką į darželį, tai darytumėte kiekvieną dieną. Dažnai, ypač mažesni vaikai, nenori atsisveikinti su tėveliais ir dėl to verkia. Rekomenduojama atvesti vaiką į darželį tėveliui, kuris gali ramiau reaguoti į esamą situaciją ir prie kurio, jūsų nuomone, vaikas galimai verks mažiau. Svarbu atvedus nesistengti ilgai vaiko raminti, o meiliai atsisveikinti ir pasakyti, už kiek laiko atvažiuosite pasiimti. Jei vaikas ir nepažįsta laikrodžio – žinojimas suteikia saugumo. O tam, kad vaikai šiuo klausimu būtų dar ramesni, vertinga turėti laikmatį, kuris padėtų vaikui suprasti, už kiek laiko atvyksite jo paimti. Ir tuomet galima tą buvimo ugdymo įstaigoje laiką nuosekliai didinti.
Ar verta ugdyti vaiką namuose, jei vaikas serga ir neina į ugdymo įstaigą (darželį)?
Tai priklauso nuo vaiko savijautos. Įsivaizduokite, jei jums būtų 40 laipsnių temperatūra, ar pavyktų atlikti kažkokius vadovo pavestus darbus kokybiškai? Tikriausiai, būtų sudėtinga. Jei vaikas jaučiasi tikrai prastai, neverta jo spausti ir versti kažką išmokti, nes procesas virs kančia, o rezultatas bus minimalus arba jo išvis nebus. Žvelgiant iš kitos pusės, tarkime, jeigu vaikui sloga ir matote, kad jo savijauta nėra itin bloga, ugdymas namuose tampa svarbiu ir leidžiančiu judėti tolyn, tobulėti su visa darželio grupe.
1. Auklėtoja pranešė, kad vaikas kandžiojas, kaip turėtume reaguoti?
Įvairių priežasčių gali būti, kodėl vaikas pradeda kandžiotis. Dažnai nutinka, kad vaikas kandžiotis, kai negeba savęs išreikšti žodžiais. Apie antruosius metus, kai vaikas pradeda kalbėti pavieniais žodžiais, nutinka situacijų, kai emocijos liejasi per kraštus, o išsireikšti žodžiais dar yra be galo sunku. Norisi pasakyti, kas nutinko, bet nevisada suaugusieji supranta ir emocijos užlieja dar stipriau, kad vienintelis būdas išsilieti yra stipiai sukąsti. Dažnai ir suaugęs žmogus emocijų įkarštye nesugeba savęs išreikšti žodžiais. Trepteli koja, ar stipriai išpučia ar kažkaip kitaip fiziškai save išreiškia. O ką galime daryti? Lavnti vaiko emocinį intelektą. Pirmiausia turime atpažinti vaiko emocijas. Naudoti frazes: -Aš suprantu, kad tu dabar labia susinervinęs; Aš matau, kaip tu supykai, kad net suspaudei sitpriai kumščius; Vėliau galime bandyti atspėti, kodėl vaikas susinervino. Naudoti frazes: Tu labai supykai, kad nepakėliau tavęs ant rankų? Tu pyksti, kad paguldžiau tave į lovyte? Tada pasakoti apie savo jausmus: Man buvo labai skaudu, kai man įkandai.
3. Man nedrąsu klausti, ar vaikas tuštinosi, tačiau kaip mama, manau, kad tai svarbus vaiko geros savijautos požymis; Ar vertėtų paklausti, gal galėtumėte parekomenduoti kokią kitą formą?
Kvailų klausimų nėra. Visada kartojame, kad kiekvienas vaikas skirtingas todėl ir kiekviena šeima yra kitokia. Vaikai ateina į darželį su skirtingomis praeitimis, vieni vaikai turi įvairių fizinių sunkumų, kiti psichologinių barjeru. Todėl suprantama, kad infrmacijos reikia visiems skirtingos. Jeigu jaučiate, kad nesmagu klausti, butinai parašykite žinutę mokytojai
5. Mano vaikas yra labai jautrus; mąstau leisti tik į prieįmokyklinę grupę, kokia Jūsų nuomonė apie tai?
Visi vaikai yra skirtingi, todėl vienareikšmiško atsakymo nėra. Vaikų poreikis komunikuoti su bendraamžiais atsiranda ikimokykliniame amžiuje. O šiuo laikotapiu gimsta ir tvirtinasi pamatiniai socialiniai įgūdžiai. Šiuo laikotarpiu vaikas išmoksta susirasti draugų, išmoksta dalintis, išmoksta nubrėžti ribas, kurių negalima peržengti draugams, sakydamas žodžius: “stop, man nepatinka”. Visų šių dalykų gali išmokti ir priešmokyklinėje grupėje, bet truputėli vėliau.
7. Ar tiesa, kad vaikas elgiasi skirtingai namuose ir darželyje? Gauname iš auklėtojos komentarus, kad vaikas padarė tą ir aną... tačiau namuose taip niekada nesielgia. Ar tai Auklėtojos yra išsigalvojimas?
Labai normalu, kad vaikas darželyje elgiasi visiškai kitaip nei darželyje. Nes tai yra visiškai naujas ir nepatirtas pasaulis. Vaikų daugiau, garsų daugiau, veiklų daugiau ir viskas taip nauja. Todėl visiškai normalu, kad patirdamas naujus pojūčius vaikas elgiasi kitaip nei namuose. Nėra šalia mamos ir tėčio, kurie iš žvilgsnio supanta, kad vaikutis nori būtent mašinytės, o ne kaladėlės. Todėl gali pasidaryti pikta ir norisi mesti kaladėlę per visa grupę. O gal vaikas pirmą kartą pradėjo naudotis žirklėmis ir nusprendė truputėli patrumpinti rankovę. Kartais nutinka visai nauji dalykai, todėl ir reakcija gali būti visiškai kitokia
Kokie rūbai yra patogiausi vaikams darželyje?
Patogiausi, o gal net parankiausi drabužiai darželyje yra tokie, kuriuos vaikas gali pats apsirengti. Apie antruosius metus labai smagu, kai vaiko šlepetės turi lipdukus, nes juos gali vaikas pats užsilipinti. Kai vaikas ūgtelį labai smagu yra užtrauktukai, nes su minimalia mokytojos pagalba gali užsitraukti megztinuką, striukelę. Apie 3-4 metus labai naudinga yra sagos. Jų dėka vaikas gali nuolat stiprinti savo smulkiuosius raumenukus.
Mano vaikas nesėdi "ant puoduko" ar reikia iki lankant darželį jau pradėti juo naudotis?
Pradėjus lankyti darželį svarbiausia nedaryti staigių pokyčių namuose, nes adaptacinis laikotarpis yra laikas, kai tenka prisitaikyti prie daugybės naujovių. Todėl svarbu nuspręsti ar sėdėti “ant puoduko” bandysite keletą mėnesių prieš pradedant lankyti darželį ar keletą mėnesiu po adaptacijos. Daželis yra palanki terpė pradėti mokytis sėdėti “ ant puoduko”, nes vaikas gali stebėti ir mokytis iš grupės narių, kurie šį įprotį pavertė kasdienybe. Svarbiausia atsiminti, kad tai kas vyksta darželyje turi vykti ir namuose, jeigu norime sklandaus ir efektyvaus įpročių įtvirtinimo.
Kumštinės pirštinės ar įprastos?
Apie antruosius metus vaikų pirštukai juda kartu, jiems labai sudėtinga suprasti į kurį “urvelį” turi patekti vienas ar kitas pirščiukas. Kai smulkieji raumenis sutvirtėja, tada jau galime pereiti prie pirštuotų pirštinių. Su pirštuotomis pirštinėmis vaikas gali lengviau tyrinėti pasaulį, ir tuo pačiu gali toliau stiprinti smukiąją motoriką
Kaip pasiruošti darželiui?
Prieš leidžiant vaiką į darželį, svarbu iš anksto pradėti apie jį kalbėti, kad vaikui susidarytų vaizdas, kas jo laukia, ko galima tikėtis. Nereikia meluoti ir teigti, kad jam ten visada bus labai smagu ir, tarkime, ras daug draugų. Mes to nežinome, tačiau galime vaikui sakyti, kad tikime, jog darželyje jis patirs daug smagių išgyvenimų, sutiks įvairių vaikučių. Nereikia slėpti, jog kartais jam ten gali būti liūdna, bet nieko tokio, mes visuomet apie tai galėsime pasikalbėti ir pagalvoti, ką galime padaryti, kad šis laikas būtų ramesnis. Taip pat yra svarbu vaiką pratinti prie dienos režimo, kuris būtų kuo panašesnis į darželio, į kurį ketinate leisti vaiką. Miegoti, valgyti tuo pačiu metu, o idealiausia – tuo metu, kaip ir darželyje. Svarbu mokyti vaiką užimti save ir leisti tyrinėti pasaulį, nebijant, kad susipurvins kelnes ar susiplėšys gražų megztuką. Naudinga mokyti pabūti vienam kambaryje bent 15 minučių. Tai daryti reiktų palengva ir aiškiai informuoti vaiką, kas jo laukia. Svarbiausia vaikams – nuoseklumas ir stabilumas.
Ženklai, įrodantys, kad vaikas yra pasiruošęs ugdymo įstaigai?
Nėra ženklų, kurie garantuotų, jog vaikas 100% gerai jausis darželyje, tačiau kai vaikas geba miegoti vienas, be šalia esančio asmens, geba užimti save, moka pabūti vienas kambaryje, tai leidžia daryti prielaidą, jog vaikas yra pasiruošęs ugdymo įstaigai. Prieš leidžiant vaiką į ugdymo įstaigą, svarbu atkreipti dėmesį į jo emocinę brandą – kaip vaikas sugeba save nuraminti, kuomet jam liūdna; kaip jis geba leisti mamai/tėčiui nueiti į kitą kambarį ir kaip noriai būna kitų žmonių draugijoje.
Tėvų ir mokytojo santykis? Koks jis turėtų būti?
Mokytojas ir tėvai turėtų bendradarbiauti, padėti vieni kitiems atrasti geriausius atžalos auginimo būdus. Konstruktyvią kritiką naudinga priimti kaip pamoką ir pagalbą ieškant tolimesnių galimų sprendimų, o ne kaip pažeminimą ar nesutarimą. Visi galime turėti skirtingas nuomones tuo pačiu klausimu. Svarbiausiu turėtų likti bendras tikslas – pilnavertis vaikų ugdymas.
Supratau, kad vaikas meluoja. Sūnui yra 3 metai ir pasakoja nebūtus dalykus, kaip reaguoti?
Elgesys visiškai normalus tokio amžiaus vaikams. Dažnai melas būna nekaltas, tiesiog tokiu būdu perteikiami vaiko troškimai. Šio amžiaus vaikams sunku atskirti fantazijų pasaulį nuo realaus, todėl dažnai jie persipina. Svarbu stebėti, kiek tos fantazijos gali neigiamai paveikti ir kur reikia stabdyti tokį elgesį iššaukiančius veiksmus.
2. Nesutariame šeimoje dėl vaiko auginimo/ ugdymo, ar turėtume apie tai informuoti vaiko Mokytoją/ Auklėtoją?
Dažnai kalbame, kad anktyvoje vaikystėje reikia pastovumo, ritmo, rutinos. Tai suteikia vaikams saugumo jausmo ramybės. Esant stipriems pasikeitimas vaikas nesupranta, kas vyksta ir jaučia įtampą arba kitaip vadinamą stresą. Todėl esant skirtingiems ugdymo principams vaikas taip pat patiria stresą ir labai stiprų. Vaikas supranta pasaulį per mūsų reakcijas. Pvz. Vaikas išsiterlioja rankas žemėse ir mama begalo džiūgauja ir kartu tyrinėja kas tose žemėse slepiasi. O toje pačioje situacijoje tėtis pyksta, kodėl išsiterliojai, kodėl išmėtei žemes. Viena situacija, o tiek daug skirting reakcijų. Todėl ir darželyje mokytojos turi žinoti kertinius šeimos ugdymo principus, kad vaikas galėtų sulauti panačios reakcijos ir darželyje, ir šeimoje ir tokiu būdų galėsime kartu užtikrinti vaiko saugią emocinę aplinką
4. Koks turėtų būti santykis tėvų ir Mokytojo?
Teisingo atsakymo nėra. Santykis bus toks, kokį nustatysite jūs – tėvai. Tėvų ir Mokytojų palankiausias santykis vaikui yra toks, kuriame yra daug pasitikėjimo ir atvirumo. Per tėvų pasitikėjimą vaikas išmoksta pasitikėti pedagogu. Ankstyvojoje vaikystėje vaikai pažysta pasaulį per tėvų santykį į jį ir tai kopijuoja. Jeigu mama jaudinasi atiduodama vaiką į darželį, vaikas jaus tą patį, jei tėvai pamatę mokytoja apsidžiaugs ir ramiai paliks vaiką, vaikas jaus tą patį. Atvirai bendraudami su pedagogu, mokytojas gali susikurti platesnį suvokimą apie vaiko gyvenimą. Pabendravus su tėvais paaiškėja, kodėl vaikas nemėgsta ar bijo kažko. Taip pat mokytojas gali geriau suprasti vaiko neigiamą elgesį, nes žinos, kad vaikui yra sunkus periodas.
6. Ar verta namuose turėti kokias ugdomasias pratybas?
Žinoma, kad verta! Dažnai kalbame, kad reikia stiprinti vaiko smulkiąją motoriką. To reikia, nes tai tiesiogiai veikia vaikų kalbinę raišką. Norime, kad vaikas stiprintų akies – rankos koordinacija, o visa progresą galime pamatyti, kai vaikas atlieka užduotėles. Todėl labai svarbu, kas kad vaikutis namuose turėtų nors pratybas, kad šie įgūdžiai dar greičiau progresuotų. Nuoseklumas, pastovumas vaikams teikia emocinį saugumą. Jeigu vaikai namuose atliks užduotėles, darželyje jas daryti bus kurkas lengviau, nes bus jau pažystama šį veiklos forma.
8. Kaip teisingai vadinti darželyje dirbančias moteris? Auklėtojos, auklytės, mokytojos?
Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje turime pedagogus, kurie rūpinasi jūsų vaiku ugdymu ir dalinai auklėjimu. Nes pagrindinis auklėjimas vyksta namuose. Todėl būtų priimtina darželio darbuotojus vadinti Mokytojais.
Kokia avalyne yra patogiausia darželyje?
Grupės geriausia avalynė yra basutės. Jas dėvėdamas vaikas nepaslys, nesušlaps jeigu bus balutė ant grindų, nes tik atsiradus vandens balutei taip smagu į ją įlipti. Vaikai yra labai aktyvūs, todėl basutės yra naudingos tuo, nes kojytė gali kvėpuoti ir neprakaituoti.
Vientisas kombinezonas ar dviejų dalių? Kaip yra patogiau?
Kai vaikas jau pradeda rengtis pats, labai naudinga būtų, kad kombinezonas būtų dviejų dalių. Vaikui patodu atsisėsti ant kėdės ir užsimauti kombinezono kelnes, vėliau striukę. Lengviau suvaldyti jį rankose, kas nevisada pavyksta su vientisu kombinezonu. Vientisas kombinezonas ir patogesnis mažyliams, kai juos dar tenka aprengti. Vientisas kombinezonas neledžia pakilti striukei per aukštai, ir užtikrina, kad kelnytes nenusmuks ir vėjas nepaklius ten, kur nereikia.
Gal turite praktinių patarimų, kas yra reikalingiausia vaikui darželyje? į ką atkreipti dėmesį/ į ką investuoti?
Pradėjus lankyti darželį labai svarbu yra komunikacija. Jeigu jūsų vaikas dar nekalba, o planuojate pradėti lankyti darželį, svarbu, kad vaikas gebėtu parodyti, ko norėtų. Užtenka, kad vaikas pirštuku parodytų, ko jam labai reikia. Kai vaikas pradeda kalbėti reikia palengva nustoti kalbėti ženklais. Nes užstrigti šioje stadijoje tikrai lengva. Geriausias būdas tai padaryti yra nuolatinis kalbėjimas su vaiku. Pvz. Jeigu vaikas rodo pirštuku į gertuvę, tėveliai butinai turi įvardinti: - Tau paduoti gertuvę? Nori vandens? Nors mažas vaikas dar nekalba būtina pasakoti, kas vyksta aplink. Taip galėsime padėti vaikui kurti jo žodyna. Jeigu jūsų vaikas dar tik krykštauja, guguoja, šūkčioja, butinai su reguokite į jo emocijas. Pritarkite, palinguokite galva, ar kitaip atleipkite į jo emocijas. Tokiu būdu vaikas jaučia, kad jūs jį girdite, suprantate, todėl jis vis stipriau nori su jumis komunikuoti.